Tai kažkas nepakartojamo.

Munaras yra Western Ghats -kalnų grandinė Indijos pietuose.“Tea gardens“ kaip jie vadina-iš tikrųjų kaip sodų rapsodija.Gali važiuoti skuteriu valandas ir grožėtis ir norisi tai pasiimti su savimi…Ir fotografuoji ir fotografuoji..Ir niekad nenusibosta.Ten jau kiek šalčiau -žiemą būna ir 5C.Nuo okeano apie 140km ,bet tai 5valandos važiavimo kalnų serpantinais,aikčiojant nuo atsiveriančių vaizdų.

Kolonistai britai išmokė indus auginti arbatą,
tai ir toliau indai siunčia arbatos žaliavą dideliais maišais daugiausia į D.Britaniją,kur ji galutinai paruošiama ir supakuojama.Taip pat kalnų klimatas gerai tinka ir visiems mums žinomiems prieskoniams:visu spalvų pipirai,kardamonas,cinamonas..Čia auga ir žmonių pasodintos  sandalo  medžių girios.Hevėjos,duodancios natūralų kaučiuką (lateksas) auga žemiau.Daug draustinių ,kur vaikšto laukiniai “big four“drambliai,buivolai,tigrai,gausybė paukščių.Vedliais dirba vietiniai pusiau laukiniai (gotra people),kurie puikiai jaučia pėdsakus.Gyvena kalnuose savo kaimeliuose,kuriuose civilizacijos nedaug.Kuo jie laukinesni už mus nesupratau.Bendravau su dviem broliais.

Vaišinomes rauginta kokoso palmių sula.4laipsnių stiprumo-jeigu rytinio rinkimo.Jei pastovi iki vakaro laipsnių padaugėja – tampa rūgštesnė.Man patinka daugiau rytinė- švelnesnė.Turistams pristatyta daug įvairiausių nakvynės namų ,pradedant nuo  ištaigingų 5žv.baigiant kukliais ,bet patogiais gesthausais po 15$ už naktį…Čia jau gruodį nebe taip šilta -naktį gal 5laipsniai.