Vytas

vaikai turi tą vadinamąjį kūrybinį aš, kuris renkasi pagal savo temperamentą, fiziologiją, biochemiją, ką perimti iš artimos aplinkos. Unikali vaiko psichika priešinsis tam kas jam neparanku ir priims tai, kas – patogu. Tai kas buvo įpiršta apgaulės ir manipuliacijos būdu sukels didesnius vidinius konfliktus. Tai, kas bus realizuota per bauginimus ir prievartą taps nelaimingumo šaltiniu, o gal net neurozėmis. Kaip kažkada yra pasakęs Kahlil Gibran „Your children are not your children. They are the sons and daughters of Life’s longing for itself. They come through you but not from you. And though they are with you yet they belong not to you.“ Vertimas: „Jūsų vaikai nėra jūsų. Jie sūnūs ir dukros Gyvenimo, paties savęs besiilginčio. Jie ateina per jus, bet ne iš jūsų. Ir nors jie su jumis, bet jie jums nepriklauso.“

Svajojimas – tai visų žmonių patiriamas reiškinys. 2008 m. viename Harvardo universiteto tyrime pastebėta, kad žmonės beveik pusę laiko, kurį praleidžia nemiegodami, svajoja – dažniausiai apie gerus dalykus. Įsivaizduoti teigiamą baigtį – populiarus metodas ugdyti pasitikėjimą savimi ir atsparumą įvairiausiose srityse, nuo sporto iki darbo pokalbių. Nors mokytojai ant svajojančių mokinių pyksta, tyrimai atskleidžia, kad tarp svajojimo ir kūrybingumo egzistuoja ryšys. Kai ateitis pagaliau ateina, dažnai nuvilia: pietūs būna neskanūs, per atostogas prie jūros lyja, savaitgalį reikia užsiimti namų ruošos darbais. Tačiau tai nesvarbu. Mums peno teikia svajonės. Esame užprogramuoti nuspėti ateitį ir (nenorint įžeisti filosofų) ja džiaugtis. Nesvarbu, ar anksčiau labiausiai mėgote eiti į barą ar važiuoti trumpų atostogų, gaminti vakarienę draugams ar eiti į kiną, džiaugsmo ši veikla beveik garantuotai teikė ir dėl laukimo – džiaugėtės pasižymėdami datą kalendoriuje, pakuodamiesi daiktus arba paspausdami mygtuką „užsakyti“ radę svarbų trūkstamą produktą. Kaip ir raziną gavusios šimpanzės, jūsų džiaugsmas buvo ne išgalvotas, o tikras. Pandemija mums priminė, kad džiaugsmas, kurį jaučiame planuodami, toks pat svarbus, kaip ir pats įvykis.