Svajojimas – tai visų žmonių patiriamas reiškinys. 2008 m. viename Harvardo universiteto tyrime pastebėta, kad žmonės beveik pusę laiko, kurį praleidžia nemiegodami, svajoja – dažniausiai apie gerus dalykus. Įsivaizduoti teigiamą baigtį – populiarus metodas ugdyti pasitikėjimą savimi ir atsparumą įvairiausiose srityse, nuo sporto iki darbo pokalbių. Nors mokytojai ant svajojančių mokinių pyksta, tyrimai atskleidžia, kad tarp svajojimo ir kūrybingumo egzistuoja ryšys. Kai ateitis pagaliau ateina, dažnai nuvilia: pietūs būna neskanūs, per atostogas prie jūros lyja, savaitgalį reikia užsiimti namų ruošos darbais. Tačiau tai nesvarbu. Mums peno teikia svajonės. Esame užprogramuoti nuspėti ateitį ir (nenorint įžeisti filosofų) ja džiaugtis. Nesvarbu, ar anksčiau labiausiai mėgote eiti į barą ar važiuoti trumpų atostogų, gaminti vakarienę draugams ar eiti į kiną, džiaugsmo ši veikla beveik garantuotai teikė ir dėl laukimo – džiaugėtės pasižymėdami datą kalendoriuje, pakuodamiesi daiktus arba paspausdami mygtuką „užsakyti“ radę svarbų trūkstamą produktą. Kaip ir raziną gavusios šimpanzės, jūsų džiaugsmas buvo ne išgalvotas, o tikras. Pandemija mums priminė, kad džiaugsmas, kurį jaučiame planuodami, toks pat svarbus, kaip ir pats įvykis.