Turbūt tai išvirkščias Doriano Grėjaus kompleksas: kaip ir daugelis žmonių, kažkur giliai viduje esu susikūręs savo nesenstantį, gražų, tobulą portretą, o išorinis apvalkalas vis labiau yra ir genda… Kad ir kaip būtų, vis sunkiau žiūrėti į veidrodį, nepažįstu to tipo, nesuprantu, iš kur jis išlindo. Neprisimenu. Tačiau kartu su sąnarių ankštumu traukiasi ir atmintis, o gyvenimas vis labiau persikelia į prisiminimus. Egzistuoja netgi toks terminas – „ageism“, pagyvenusių žmonių diskriminavimas, nors politikai kalba apie pensininkų teisę į darbą, gąsdina, priima įstatymus, darbdaviai jų nebenori, ir tiek. Sakoma, senatvė – tai patirtis. Hm. Kam tos patirties reikia, patirtį pakeitė „Google“, o močiutes – daugiafunkciai puodai.