Puikiai mūsų laiko ir gyvenimo chroniškumą išreiškia neseniai pasirodęs amerikiečių atlikėjos Lanos Del Rey dainos „Venecijos kalė“ (angl. Venice Bitch) videoklipas. Jame aštuonias minutes monotoniškai filmuojamas Kalifornijos greitkelis – automobiliai, eismo ženklai, dangus, debesys, pakelės pastatai, tiltai, pati atlikėja besiplaikstančiais plaukais ir Ramiojo vandenyno pakrantė (ji tik trumpam šmėsteli videoklipe). Viskas sustingę nespalvotame ir prislopintų nostalgiškų spalvų judėjime. Tarsi apimta chroniško pasikartojimo Lana Del Rey dainuoja apie meilę, svaigalus, pavydą, svajones, menininką Normaną Rockwellą, pasibaigusią vasarą, lūpas, susijaudinimą, bučinius. Vienoje dainos vietoje ji šnibžda: „Ak, ak, ak, ak, kas bebūtų…/ Viskas, kas bebūtų… / Ak, ak, ak, ak, kas bebūtų… / Viskas, kas bebūtų…“ Kas bebūtų, chroniška ateitis laukia nesulaukia
Floridadrone_pro 