Slovėnų filosofas Slavojus Žižekas yra provokavęs, kad laimė niekuomet nebuvo svarbi. Laimė, pasak jo, skirta oportunistams. Vienintelis būdas pasiekti visišką pasitenkinimą yra nuolatinė kova, ypač – kova su savimi. „Jei nori išlikti laimingas, tau tereikia išlikti kvailam. Autentiški meistrai niekuomet nėra laimingi, laimė – vergų kategorija.“ (3) Į miestelį įsiveržęs cirkas ir jo sukeltas chaosas galiausiai tampa puikiomis kopėčiomis, kurias pasitelkusi saujelė oportunistų, prisidengusių visuomenine švarinimosi, tvarkymosi ir atsinaujinimo idėja, miestelyje galiausiai įveda fašistinę tvarką. Ir niekas iš miestelio gyventojų nesupranta, kokia tragedija juos ištiko.
