Martino Crimpo pjesės  mintys:nejučia pradedi manyti, kad Vakarų pasaulyje ne šiaip nusivilta geresnio gyvenimo lūkesčiais, kad nesėkmę patiria ne vien 1968-ųjų kartos pasaulis, tačiau kad žlunga nuo XVIII a. pabaigos vienu pamatinių buvęs žmonijos amžinojo progreso mitas. Ir tai supratęs iš tiesų pajunti kažką didingo ir galbūt šiek tiek baisaus.