socialini pesimizmą: iš karo griuvėsių pakilusi Vakarų visuomenė tikėjosi, kad bus užtikrintas socialinis mobilumas į viršų – kiekviena karta gyvens geriau nei ankstesnė. 1968-ųjų karta pasiūlė šio judėjimo būdą ir turėjo būti idėjinė lyderė. Tačiau XXI a. šia kryptimi labai sunku patikėti: Crimpas sako, kad vyksta priešingas procesas – kiekviena karta ima gyventi blogiau nei ankstesnės.